Straipsniai

Teisėjų darbo krūvis Lietuvos apylinkių teismuose yra skirtingas- kartais skiriasi net iki trijų kartų. Pavienių teisėjų etatų kilnojimas reikalingo efekto neduoda, todėl pradedama mąstyti apie apylinkių teismų reformą. Reformos esmė- apjungti apylinkių teismus po keletą į vieną apylinkės teismą ir tolygiai paskirstyti bylų srautą. Gruodžio 21 dienos Teisėjų tarybos posėdyje buvo pristatyti Apylinkių teismų reformos metmenys ir buvo aptariami esminiai reformos momentai: kaip bus skirstomos bylos (kiekviename teismo padalinyje ar centralizuotai),  kaip funkcionuos teismas, turintis keletą pastatų įvairiose vietovėse, kuriuos siūloma vadinti teismo rūmais, kaip bus administruojamas iš keleto rūmų susidedantis teismas, taip pat- kokių Teismų įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimų reikės, kad reforma galėtų būti įvykdyta.  Jūsų dėmesiui skelbiame  apylinkių teismų reformos  metmenis kol kas be pastabų, kurias yra pareiškę teisėjų tarybos nariai. Pastabų yra laukiama  ir iš visų teisėjų. Jeigu pastabas įrašysite šio tinklapio forume, pavadintame "Ką manote apie teismų reformą", tai jos visos bus susistemintos ir perduotos darbo grupei, toliau rengiančiai teismų reformai reikalingus norminius aktus. 

Šio tinklapio skyriuje "Straipsniai" rasite Estijos teismų reformos aprašymą- nors jį girdėjome per Visuotinį teisėjų susirinkimą, tačiau gal pravers palyginimui su mūsų ruošiamos reformos metmenimis.

Apylinkių teismų teisėjų sąjunga buvo išsiuntusi paklausimus Policijos departamentui ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariato viršininkui teiraudamasi, ar tinkamai policijos pajėgos saugo teismus ir ar tinkamai yra reaguojama į grasinimus, kad teismuose padėti sprogmenys, kai nusprendžiama neevakuoti darbuotojų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Algirdas Kaminskas atsakė, kad  "2012-04-12, 2012-11-14 ir 2011-11-23 iš teismo pastato nebuvo evakuoti žmonės, nes buvo atsižvelgta į tai, kad Kauno miesto apylinkės teisine yra policijos pareigūno, kuris užtikrina teismo saugumą, postas. Visais šiais minėtais atvejais buvo atsižvelgta į budinčio pareigūno pateiktą žodinę informaciją apie tai, kad nuolat yra stebimos teismo patalpos bei įeinantys į teismo pastatą asmenys, ypatingai atkreipiant dėmesį į įsinešamus daiktus".

Paskutinę lapkričio dieną  Lietuva pasirašė sutartį su Europos teisės akademija (ERA)  ir tapo 23 iš eilės šios mokymo įstaigos patrone. Tai garantuoja 40 proc. nuolaidą, kurią mes, teisėjai, nuo kitų metų sausio 1 dienos galėsime gauti užsiregistruodami į ERA seminarus. Kitais metais ERA ketina suorganizuoti du seminarus Vilniuje: vieną Europos sąjungos baudžiamosios teisės  tema ir antrą- teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo internetinės industrijos srityje tema. Be to, Lietuvos atstovai taps ERA valdymo organo nariais.

Tą pačią dieną posėdžiavusi Teisėjų taryba patarė skirti teismų pirmininkų pavaduotojus nuo Naujųjų metų pradėsiančiuose veikti sujungtuose Vilniaus, Kauno ir Šiaulių teismuose.  Daugiausia diskusijų sukėlė tas faktas, kad visi trys Vilniaus teisme dirbsiantys pirmininko pavaduotojai neturi jokios teismų administravimo patirties, o Šiaulių teismo pirmininko vienu iš pavaduotojų paskirtas teisėjas, kuris teisėju pradėjo dirbti 2011 metų sausio mėnesį.

Ką tik  išrinkta Teisėjų taryba lapkričio 16 dieną susirinko į pirmąjį posėdį.

Slaptu balsavimu buvo išrinktas Tarybos pirmininkas, pavaduotojas, sekretorius. Visi jie išrinkti iš vieno kandidato, tiesa, buvo siūloma Tarybos pirmininku rinkti ir Apeliacinio teismo pirmininką Egidijų Žironą, tačiau jis atsisakė kandidatuoti. Tokia situacija paprastai sukelia įspūdį, kad rinkimai jau įvyko kitoje vietoje ir kitu laiku.

Tarybos pirmininku išrinktas Gintaras Kryževičius ( 20 balsų), pavaduotoju - Egidijus Laužikas ( 20 balsų), sekretore-Laima Garnelienė ( 16 balsų).

Gintaras Kryževičius padėkojo už pasitikėjimą, žadėjo tęsti pradėtus darbus, pirmiausia- teismų reformą stambinant teismus ir tokiu būdu vienodinant darbo krūvį teisėjams.

Spalio viduryje ministras pirmininkas Andrius Kubilius pritarė mėnesį dirbusios darbo grupės ataskaitai dėl naujo teismų pastato statybos ir finansavimo, taip pat dėl teismų valdomų pastatų panaudojimo.

Nuspręsta, jog valstybinis sklypas sostinės Šeimyniškių g. 28 bus panaudotas Teismų rūmų pastatui statyti. Patvirtintame penkių aukštų pastato detaliajame plane numatyta 14,764 tūkst. kvadratinių metrų plotas, kuriame turėtų įsikurti Lietuvos Aukščiausiasis, Apeliacinis teismai, Vilniaus apygardos teismas bei Nacionalinė teismų administracija.