Naujienos

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdyba nutarė 2016 metų balandžio 29 dieną sušaukti visuotinį Sąjungos narių susirinkimą. Susirinkimas vyks Kaune, plaukiant laivu Kauno mariomis.

Darbotvarkėje: Sąjungos finansinė ataskaita, valdybos ataskaita apie praėjusių metų veiklą, meninė programa. Darbotvarkę galima pildyti, visi pasiūlymai laukiami, bus apsvarstyti ir pagal galimybes įgyvendinti.

Prašytume atstovus iš visų teismų iki kovo 10 dienos pranešti pirmininkei ( tel.8-37-466266), bet kuriam valdybos nariui arba bendru elektroniniu paštu (apylinkiu@gmail.com), kiek narių iš teismo ketina dalyvauti.  

Primename, kad jau metas sumokėti sąjungos nario mokestį už 2016 metus ( 30 eurų). Taip pat kviečiame paremti Sąjungą skiriant 2 proc. arba mažiau nuo savo praėjusių metų pajamų mokesčio. Sąskaitos numeris skelbiamas meniu dalyje Kontaktai. Tik turint lėšų organizacijos veikla gali būti efektyvi ir įdomi.

27 priežasčių sąrašas buvo sudarytas 2010 metų sausio mėnesį, kai Apylinkių teismų teisėjų sąjunga organizavo kelionę į Rygą - pasivaikščioti po miestą, o vakare operos ir baleto teatre pažiūrėti baletą "Žizel". Kelionė įvyko, ji buvo puiki. Tačiau buvo nelengva surinkti pilną autobusą keliaujančių, daugelis atsisakinėjo įvairiais pretekstais. Prisimenant tą kelionę, puikiai praleistą laiką ir dalyvavusių prašymu pirmą kartą skelbiamas visas sąrašas priežasčių, kodėl nevažiuoti:

• 1. Labai šalta.
• 2. Bus 36 laipsniai šalčio.
• 3. Aš esu barsukas.
• 4. Nėra kuo apsirengti.
• 5. Nėra kur persirengti einant į teatrą.
• 6. Bijau gripo, kuris dabar siaučia  ( sezoninis gripas).
• 7. Ne pasaulinio lygio miestas ( Ryga).
• 8. Ne pasaulinio lygio teatras, ne La Scala.
• 9. Nemėgstu baleto.
• 10. Jeigu būtų opera, tai gal  važiuočiau.
• 11. Jau mačiau „Žizel“.
• 12. Tai ne rusų muzika.

        Gruodžio 2 dieną Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko  dėl  Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projekto Nr. XIIP-3010 bei susijusių projektų Nr. XIIP-3011—3020,  Teismų įstatymo Nr. I-480 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3072 ir Civilinio proceso kodekso papildymo 621 straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3073.

        Klausymuose iš esmės pritarta Seimo nutarimo dėl teismų reorganizavimo projektui, Teismų įstatymo pakeitimo projektui, kuriais būtų pradėta įgyvendinti  teismų sujungimo reforma, iš 49 apylinkių teismų sudarant 12 apylinkių teismų, ir iš 5 apygardų administracinių teismų sudarant du apygardos administracinius teismus. Kartu buvo pritarta steigti iš pradžių Elektrėnų apylinkės teismą, kuris reformai įvykus taptų Vilniaus regiono apylinkės teismo Elektrėnų teismo rūmais. Tačiau įvertinus, kad 2016 metų biudžete nėra suplanuota skirti lėšų teismų reformos įgyvendinimo darbams, tokios lėšos būtų skirtos 2017 metų biudžete, apie metus laiko užtruktų įvairūs pasiruošimo darbai, sutarta, kad realiai teismų sujungimas įvyks nuo 2018 metų.

        Taip pat klausytos pastabos dėl Civilinio proceso kodekso  pakeitimų, kuriais būtų nustatyta paprastesnė tvarka perduoti bylas nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam teismui, jeigu tai bus reikalinga dėl didelio bylų krūvio kuriame nors teisme. Tai būtų tam tikras pasiruošimo reformai pereinamasis etapas. Bylų perdavimą atliktų apygardos teismo pirmininkai. Kadangi dėl perdavimo gali iškilti būtinumas teisėjui važiuoti nagrinėti bylą į kitą teismą, negu kad jis paprastai dirba, tai įstatymu bandoma sureguliuoti tokio važiavimo detales. Taip pat iškeltas klausimas dėl teismo sprendimo paskelbimo  formos, kad tai būtų galima daryti  nevažiuojant teisėjui į kitą vietovę.

        Klausymuose be Seimo narių ir Teisingumo ministerijos atstovų, dalyvavo Teisėjų Tarybos pirmininkas E.Laužikas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas R.Norkus, Nacionalinės teismų administracijos direktorė R.Molienė, Alytaus teismo pirmininkė I.Kliučinskienė, Teisėjų asociacijos pirmininkas R.Gadliauskas, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkė D.Labokaitė.

Apylinkių teismų teisėjų sąjunga paskaičiavo, kokia dalis visų teismuose gaunamų civilinių ieškinių yra greitųjų kreditų bendrovių prašymai priteisti laiku negrąžintas paskolas. Vilniaus apylinkės teisme per 2015 m. gauta 3 519 tokių bylų, kas sudaro 9,6 proc. visų  gautų  civilinių bylų, Panevėžio miesto apylinkės teisme - 1642 bylos, kas sudaro  21,23 proc. visų  gautų  civilinių bylų, Kauno apylinkės teisme - 3325 bylos, kas sudaro 13 proc. visų  gautų  civilinių bylų, Skuodo rajono apylinkės  teisme  - 86 civilinės bylos, kas sudaro 16 proc. visų  gautų  civilinių bylų. Biržų rajono apylinkės teisme iš 1159 šiemet gautų pareiškimų, 312 yra greitųjų kreditų bendrovių gauti pareiškimai ir ieškiniai, kas sudaro 26,9 procentus nuo visų gautų civilinių bylų. Teisėjai pastebi, kad greitųjų kreditų bendrovių užvedamos bylos  pastaruoju metu  smarkiai didina bendrą bylų skaičių teismuose.

Susižavėję greitųjų kreditų bendrovių siūlymais, skolininkai tik dar labiau pablogina savo finansinę padėtį, nes bylos eigoje prie negrąžintos paskolos dar turi būti priteisiamas kredito mokestis, palūkanos ir delspinigiai, suma išauga beveik dvigubai. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga   iš esmės pritaria Lietuvos banko pozicijai dėl greitųjų kreditų bendrovių veiklos kontrolės didinimo, įstatyminio reguliavimo griežtinimo bei siūlo riboti šių bendrovių reklamą masinėse informavimo priemonėse.

Publikuota: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/greituju-kreditu-bendroves-....