Praėjusį penktadienį Kaune įvyko Apylinkių teismų teisėjų sąjungos (ATTS) konferencija, kurios metu buvo aptarti apylinkių teismams opiausi klausimai, apie teismų nepriklausomumą diskutuota su europarlamentaru, profesoriumi Leonidu Donskiu.
„Apie teisę madinga kalbėti visiems, - sakė profesorius L. Donskis. – Tačiau visi pamiršta, jog teismai yra nepriklausomi ir to privaloma laikytis.“ Profesorius pabrėžė, kad demokratija nėra lengva politika ir „gali virsti blogiu, jei politikai įgauna per daug galių“. Europarlamentaras įsitikinęs, jog ir patiems teisėjams reikia įdėti nemažai pastangų ir, norint kad kiltų teismų prestižas, dirbti ta linkme apsišarvavus kantrybe. „Tik kantrus dialogas, įvairūs edukaciniai projektai, pradedant nuo seminarų ar susitikimų su moksleiviais, galėtų duoti teigiamų poslinkių“, - teigė L. Donskis.
Sąjungos nariai su europarlamentaru, profesoriumi L. Donskiu diskutavo ir apie prisiekusiųjų teismų ar tarėjų institucijos vaidmenį didinant pasitikėjimą teismais.
Kaip rodo apklausos, didžioji dauguma apklaustųjų (54 proc.) pasisako už tai, kad nagrinėjant jų bylą teisme, kartu su teisėju dalyvautų ir visuomenės atstovai. „Prisiekusiųjų ar teismo tarėjų instituto sukūrimas iš visuomenės atstovų, kai visuomenė įsitraukiama į teisingumo vykdymą, galbūt padidintų pasitikėjimą teismais, - sakė europarlamentaras. – Tik svarbu parinkti tinkamą šios institucijos modelį.“ Taip pat profesorius sutiko, jog „būtina ieškoti dialogo su tais, kurie kuria įstatymus“.
Pasibaigus susitikimui su profesoriumi L. Donskiu, Sąjungos nariai aptarė ir šiuo metu naujai juos užgriuvusius rūpesčius: ką tik įsigaliojusias CPK pataisas, eilinį darbo krūvių padidinimą ir sprendimą negrąžinti atlyginimų į prieškrizinį lygį.
„Kai nuolatos bylos „permetamos“ ant apylinkių teismų teisėjų pečių, kyla įtarimas, kad įstatymų pataisų projektų Seime niekas neskaito ir niekam neįdomi mūsų – tiems, kuriems tas bylas tenka nagrinėti, nuomonė, - sakė ATTS pirmininkas Arūnas Nevardauskis. – Juk darbo grupei teikėme pasiūlymus, ir, rodos, diskutavome ir įrodėme savo tiesas, tačiau rezultatą matome visiškai kitokį...“
Teisėjai piktinosi, jog padidinus apylinkių teismams darbo krūvį - perkėlus dalį funkcijų iš administracinių bei apeliacinių teismų, nei etatai, nei finansai kartu su bylų srautu perduoti nebuvo.
„Krūviai didėja, o atlyginimai - mažėja, - piktinosi Sąjungos nariai. – Negana to, net ketinama nukelti atlyginimų į prieškrizinį laikotarpį gražinimo terminą.“
Beje, konferencijos išvakarėse Sąjungos nariai gavo ir viešą Klaipėdos apylinkių teismų teisėjų kreipimąsi dėl teisėjų atlyginimo sumažinimo pratęsimo 2012 metais. Klaipėdiečiai aiškiai išdėstė priežastis, kodėl nesutinka su tokiu sprendimu ir pranešė, jog svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl nepagrįsto teisėjų atlyginimo sumažinimo pratęsimo.
Teisėjų atlyginimas esant krizės sąlygomis nuo 2009 metų gegužės buvo mažinamas 3 kartus (beje, kitiems valstybės tarnautojams – 2 kartus). Šiuo metu Vyriausybė viešai deklaruoja, jog krizė baigėsi ir skelbia, kad ministerijų valdininkams yra mokamos priemokos už papildomų funkcijų atlikimą, už darbo krūvį viršijančią veiklą. Tačiau teisėjų atlyginimų gražinimą į prieškrizinį lygį numatoma nukelti metams ar net dviems. O apie priedus už viršvalandžius ar darbą švenčių dienomis nė neužsimenama.
Dar prieš porą metų sklandė kalbos, jog vertėtų paskaičiuoti optimalų teisėjo darbo krūvį. Tačiau kalbos ir liko kalbomis. Dabar jau girdisi kalbų, kad neva būtų sunku tą krūvį apskaičiuoti, girdi, tektų prie teisėjo sėdėti ir žymėti, kiek jis vienam ar kitam procesui sugaišta laiko. Tačiau apylinkių teismų teisėjai įsitikinę, jog tai padaryti nėra sudėtinga. „Psichologas, kalbininkas ar kiti specialistai galėtų nustatyti, per kiek laiko galima perskaityti A4 formato lapą ir suvokti, kas jame parašyta, - sakė ATTS pirmininkas. - Galima imti patį trumpiausią laiką, per kurį įmanoma tai padaryti, ir pamatysime, jog teisėjas niekaip negali tilpti į tą laiką. Prieš gerus metus mūsų teismo teisėjas Artūras Ridikas buvo preliminariai paskaičiavęs, jog, jei jis vienam bylos puslapiui skirs 1 minutę, tai iš darbo niekada nebegrįš namo.... Va, kodėl paskui teisėjai kaltinami skubotumu ir paviršutiniškumu.“
Diskutavo Sąjungos nariai ir apie savo dalyvavimą savivaldoje. Kaip žinoma, iki šiol pagal įstatymą į Teisėjų tarybos (TT) sudėtį įeina tik 3 apylinkių teismų teisėjai. „Jau senokai kalbame, kad apylinkių teismų teisėjai sudaro beveik 2 trečdalius viso teisėjų korpuso ir 3-jų atstovų nuo apylinkių teismų nepakanka atstovauti mūsų interesams, - konferencijos metu kalbėjo Sąjungos valdybos narė Jolanta Vėgelienė.
Konferencijos dalyviai vieningai pritarė tokiam projektui: kadangi apylinkių ir apygardų teismai prilyginami 1-ai instancijai, tad į Teisėjų tarybą nuo apylinkių teismų siūlomi 6 atstovai, o nuo apygardų – jų yra gerokai mažiau – 4. Tokiu atveju nebūtų pažeisti principai, jog žemesnioji grandis sudaro savivaldos institucijos daugumą.
Konferencijos pabaigoje buvo priimtas memorandumas, kuriame apylinkių teisėjai išdėstė savo savo argumentus dėl teismų reformos, dėl dalyvavimo svarstant įstatymų bei įstatymų pataisų projektus, dėl teisėjų tarybos sudėties.
Paruošė Aurelija Žutautienė
Palaukite...