|
Į konfliktines
situacijas teisėjai nesivelia ...
Rugpjūtis...
Paskutinis vasaros mėnuo... Kas dar neatostogavo, skuba atsigriebti
- išnagrinėję bylas arba suderinę teismo posėdžių datas
rudeniui, daugelis teisėjų išskubėjo pasimėgauti dar pakankamai
karštais saulės spinduliais, krintančiomis žvaigždėmis,
pabraidyti po Baltijos jūrą ar įmerkti meškerę į kokį
nusižiūrėtą Lietuvos ežeriuką... Kievienas savaip sugalvojęs,
kaip pailsės po įtempto darbo. Ne vienas, tiksliau ne viena stos
prie puodų ir virs skanias uogienes, marinuos grybus ir agurkus...
Kiti čiups krepšius ir - į mišką uogų,
grybų rinkti ar tiesiog akis žalumoje paganyti ir gaivaus oro
įtraukti...
Tačiau beatostogaudami
nepamirškite ir tų, kurie rugpjūčio mėnesį gimę...
Nemažas būrys
Liūtų
gimtadienius švenčia. Tai:
Varėnos rajono
apylinkės teismo teisėja Silvana
Girdenienė (5 d.),
Šilutės rajono
apylinkės teismo teisėja Irena
Vilkienė (7 d.),
Kauno miesto
apylinkės teismo teisėja Virginija
Simanavičienė (8 d.),
Visagino miesto
apylinkės teismo teisėjas Gintautas
Būga (12 d.),
Klaipėdos miesto
apylinkės teismo teisėja Ingrida
Krušienė (15 d.).
Marijampolės rajono
apylinkės teismo pirmininkė Teresė
Klimienė (17 d.),
Panevėžio miesto
apylinkės teismo teisėjas Donatas
Jatužis (20 d.),
Raseinių rajono
apylinkės teismo teisėja Irena
Narbutienė (22 d.).
O mėnesio pabaigoje
ne ką mažesnį būrį Mergelių
reikėtų pasveikinti:
Trakų rajono
apylinkės teismo teisėjas Ireną
Stefanovič (23 d.),
Vitą
Lučkauskaitę (28 d.),
Kretingos
rajono apylinkės teismo teisėją Dianą
Navickienę (23 d.),
Pasvalio
rajono apylinkės teismo teisėją Dalią
Stankevičiūtę (24 d.),
Tauragės
rajono apylinkės teismo teisėją Daivą
Žebelienę (28 d.).
Na, o vienas Liūtas
- Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius
Strautininkas rugpjūčio16 –ąją
minės 40-ąjį
savo jubiliejų.
Būkit teisingi –
dėlei tų,
kuriems jumis tikėt
nekeista,
Būkit tyri – dėlei
tų,
kuriems tai rūpi,
Stiprūs būkit –
nes dar daug
teks iškęsti,
Būkite draugu –
Netgi priešams
nedraugingiems,
Atleiskite jiems
–
per stiprūs esate, kad
pyktumėte.
Juokitės ir mylėkite
–
Ir pasaulis bus jūsų...
Būkit laimingi
ir ištvermingi!
Beje, pagal
majų kalendorių, kad Liūtus per gyvenimą lydėtų sėkmė ir
harmonija, jiems derėtų mūvėti žiedą su rubino arba turmalino
akimi, namuose auginti rožes ir kates (ypač tinka Sibiro
mėlynasis). Na, o Mergelėms reikėtų nešioti papuošalus su
smaragdais, namuose auginti saulėgrąžas ir dekoratyvinius
triušius...
***
Biržų rajono
apylinkės teismo teisėjas DAINIUS STRAUTININKAS:
Esu tikras biržietis. Tai
nedidelis miestelis ir, kaip jau dabar įprasta, gyventojų skaičiumi
vis mažėjantis. Tačiau čia per dešimt minučių ėjimo pėstute
gali pasiekti darbą, mokyklą, parduotuvę, banką ir visą kitą,
kas būtina. Ir nors miestelis šiuo laiku nelabai gražinamas,
tačiau istorija ir gamta jį gausiai apdovanojo.
Galiu tik pasidžiaugti,
kad mūsų teisme teisėjų korpusas yra pilnas, todėl su darbo
krūviais ir sunkumais susitvarkome sėkmingai. Kadangi teismas nėra
didelis, todėl tenka nagrinėti visų rūšių bylas. Vis dėlto
civilinė teisė man yra artimesnė, kadangi iki tampant teisėju
daugiausia teko dirbti šioje srityje.
Atostogaudamas stengiuosi
pakeisti aplinką, todėl renkuosi Lietuvos pajūrį.
Šilutės rajono
apylinkės teismo teisėja IRENA VILKIENĖ:
Teisėja dirbu jau 15
metų. Jei pasukčiau laiko ratą atgal, rinkčiausi tą pačią
specialybę, nes teisininko profesija man labai patinka. Dar
vidurinėje mokykloje mokydamasi žinojau, kad pasirinksiu būtent
šią specialybę. Net neįsivaizduoju savęs kitoje srityje. Turiu
virš 30 metų darbo stažą, nes dirbau įvairų teisinį darbą.
Aišku, teisėjui
nesvetimos emocijos, juk jis irgi žmogus. Per tiek metų bylininkai
kartais būdavo ir patriukšmauja, ir nušalina, yra buvę, kad ir „į
nosį“ pasiūlė, aišku atėję neblaiviame stovyje. Ne kartą yra
ir padėkoję. Į konfliktines situacijas žiūriu ramiai ir su
humoru. Pastarasis labai padeda. Bylininkas ateina kartais nusiteikęs
piktai, o išeina šypsodamasis.
Negaliu išskirti kažkokio
šio krašto žmonių bendro bruož, nes pati esu suvalkietė. Galbūt
žemaičiai ir yra labiau užsispyrę, tačiau, manau, kaip ir visur,
yra visokių.
Po darbo dienos
stengiuosi atsipalaiduoti ir apie darbą negalvoti. Deja, kartais
dirbti tenka ir ne darbo metu. Atostogas leidžiu prie jūros, savo
sode prie miško. Labai mėgstu keliauti, plaukti baidarėmis,
važiuoti dviračiais. Keletą dienų ilsiuosi prie ežero Dzūkijoje
ir miegu palapinėje. Žiemą mezgu, skaitau, užsiimu dekupažu.
Esu išsiskyrusi, kol kas
gyvenu su sūnumi, kuris šiemet baigė gimnaziją. Dukra gyvena
atskirai.
Su vaikais atsipalaiduoju,
tačiau apie darbą niekada nekalbu. Praėjusį šeštadienį
suorganizavau kelionę po Žemaitiją su kolektyvu. Ilsėjomės prie
Platelių ežero, vežėmės ir šeimos narius. Turiu
aštuoniasdešimties metų mamą, su kuria pailsime gamtoje.
Panevėžio miesto
apylinkės teismo teisėjas DONATAS JATUŽIS:
Gegužės mėnesį
Teisėjų taryba patarė Prezidentei 8
teisėjus, tame tarpe ir teisėją D.Jatužį, skirti teisėjais iki
jiems sukaks 65 metai. „Tai buvo tarsi šaltas dušas, - prisimena
D.Jatužis Teisėjų tarybos posėdį. – Po mano darbinės veiklos
patikrinimo, išgirdau nemažai kritikos. Bandau atsižvelgti į
kolegų išsakytas mintis. Didžiausia problema, kad kai kuriose
baudžiamosiose bylose skirtingai įvertinau įrodymų visumą nei
aukštesnės instancijos teismai, todėl keletas nuosprendžių buvo
pakeista. Turiu savo principus ir įsitikinimus, tačiau stengiuosi
ne jais vadovautis, o įsigilinti į problemą ir ją spręsti taip,
kaip numato įstatymai. Matyt, kai kuriose bylose vis tik
„prasiveržė“ principai... Tačiau neklysta tik tas, kuris
nedirba.“
Teisėjas tikina,
jog priimtas nuosprendis – turi būti ne
kerštas už padarytą blogį, o įvykdytas teisingumas. D.Jatužis
sutinka su nuostata, kad valstybė neturi žudyti savo piliečių,
tad nenorėtų pasisakyti už mirties bausmės gražinimą. „Tačiau,
kai pažvelgi iš nukentėjusiojo pozicijų, puikiai supranti, kodėl
jo nuomonė yra priešinga“, - sako teisėjas.
Rugpjūtį teisėjas
atostogauja. Su šeima – trimis sūnumis ir žmona – labai mėgsta
poilsį palapinėse. „Savaitę gyvensime palapinėse prie jūros,
dar savaitę – poilsiausime Druskininkuose.
Uošvienė išvažiuoja prie jūros, tai mums teks saugoti jos turtą,
- juokiasi D. Jatužis. – O, jei rimtai - tai Druskininkai toks
miestas, į kurį visuomet noriu sugrįžti, gerai pailsiu ir nenoriu
išvažiuoti“...
Kretingos rajono
apylinkės teismo teisėja DIANA NAVICKIENĖ:
Netrumpas stažas
prokuratūroje, dirbant su baudžiamosiomis bylomis, leido įgyti
patirties baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės
srityje. Vieną vertus, dirbant vienoje srityje, galima tapti (jei
pats to sieki) labai geru savo srities specialistu, tačiau kitą
vertus, žmogui, norinčiam įvairesnės patirties ir nebijančiam
atsakomybės, būtina keistis, didinti žinių bagažą ir, svarbu,
kad tas žinias ir patyrimą būtų kur realizuoti.
Paskutiniais metais,
dirbant prokuratūroje pajutau, jog mano darbe įsivyravo monotonija:
tos pačios bylos, tos pačios problemos...
Kai tapau teisėja,
- jau dabar galiu pasakyti – pajutau, jog teisėjo darbas
reikalauja didesnės ištvermės: tiek fizinės, tiek psichologinės.
Dirbdama prokurore privalėjau tinkamai paruošti bylą ir
įvertinusi, ar joje pakanka įrodymų, perduoti nagrinėti teismui.
Siūlydavau nubausti kaltą asmenį, tačiau galutinį sprendimą ir
atsakomybę prieš visus proceso dalyvius priimdavo teismas. Dirbant
teisėja, ši atsakomybė tenka man ir lyginant lyg ir tas pačias
atsakomybes (prokuroro ir teisėjo) – jos labai skiriasi.
Nuo pirmųjų savo
darbo teisėja dienų nagrinėju ir
baudžiamąsias, ir civilines, ir administracinių teisės pažeidimų
bylas. Be to pirmuosius dvejus metus dirbau ikiteisminio tyrimo
teisėja. Kadangi ilgą laiką teko tiesiogiai dirbti tik su
baudžiamosiomis bylomis, tai didelių sunkumų jas nagrinėjant
nepatiriu. Labai domina civilinės bylos, kurių pasiruošimui ir
tenka skirti daugiausiai laiko. Nagrinėdama tokias bylas pastebėjau,
jog žmonės nemoka, o iš dalies ir nenori spręsti savo problemų
taikiai. Pasitaiko, jog „žaidžia“ principais, nuo kurių patys
vėliau ir nukenčia... Pralaimėję
bylą būna nepatenkinti teismu ir kaltina visus, tik ne save.
Po sunkios darbo
dienos dažnai norisi tik tylos ir ramybės. Tačiau tai ne visada
pavyksta – mat namuose trys vaikai, kurie nori papasakoti dienos
naujienas, o mažoji dukrelė dar ir pažaisti.... Todėl kartais
pasvajoju apie mažesnį darbo krūvį: norėčiau, kad nebūtų
įtampos darbo dienomis, nebūtų piktų ir konfliktiškų proceso
dalyvių, kurie spinduliuoja neigiamą energiją. Tuomet
ir vyras, ir vaikai matytų mane geros nuotaikos, galėčiau jiems
skirti daugiau dėmesio.
Atsikvepiu ir pailsiu
skaitydama įvairią literatūrą, megzdama ir mėgaudamasi nauju
pomėgiu – lauko tenisu.
Jei būtų realu,
auksinės žuvelės paprašyčiau, kad suteiktų galimybę pamatyti
visą pasaulį ir, kad vasara tęstusi ištisus metus, nes man kitais
metų laikais šalta...
Teisėjus kalbino
Aurelija Žutautienė
|
Palaukite...