TAU, MANO KOLEGA, PIRMIEJI PAVASARIO ŽIEDAI...
Kiek žiema besispyriotų, vis tiek pavasaris pamažu ateina. Žiūrėk, pro susitraukusį, papilkėjusį sniego lopinėlį išlindo snieguolė, o saulutei vis stipriau „budinant svietą ir žiemos šaltos trūsus griaunant“, melsvais lopinėliais pakelės ir miškų gojeliai nusibarsto žibuoklėmis. Šis kovas kiek kitoks tuo, jog be rekordus mušančios Kaziuko mugės, Tarptautinės moters dienos, bei Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimų, praūžė ir Užgavėnės. Tad, sudeginę kartu su More ant laužo visas negandas, prisiminkime kolegas, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos narius, gimusius kovo mėnesį.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja DIANA JASAITIENĖ, gimusi kovo 7 -ąją:
Man patinka nagrinėti civilines bylas. Beveik niekada nebūna vienodų situacijų. O pastaruoju metu atsiranda vis naujų, netikėto siužeto bylų, įdomių interpretacijų.
Žmonės, ateinantys į teismą ieškoti teisybės, irgi gana įdomūs: pasitaiko puikiai išmanančių įstatymus, o kartais klaidingai suvokiančių savo teises, savotiškai interpretuojančių situaciją, į kurią pakliuvę.
Tačiau turiu tokį posakį: „Ežiukas rūke“, kuris padeda suvokti kitų žmonių silpnybes ir jų mąstymą.
Nuo vaikystės svajojau dirbti tokį darbą, kokį dirbu. Bet mane dar traukia ir menai, todėl stengiuosi pamatyti spektaklius, koncertus, įvairias parodas.
O šiuo metu užsiimu rankdarbiais. Vasarą visai tam laiko neturėsiu – ant Dubysos kranto dar turiu gimtuosius namus, kuriuose manęs laukia. Aišku, tenka ir paplušėti, bet užtat paskui smagu nerti į vėsų upės vandenį...
Na, o pats maloniausias poilsis, kai atšyla orai. Tuomet visa šeima sudarome maršrutą ir važiuojame per Lietuvą, ieškodami dar nematytų vietų.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja VIOLETA PETKEVIČIENĖ, gimtadienį švenčia kovo 9-ąją:
Beveik dešimtmetį teko darbuotis dar ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl galiu drąsiai teigti, jog teisėjo darbas yra žymiai įdomesnis - tai gana platus, sakyčiau, šiai dienai neaprėpiamas, sprendžiamų klausimų spektras. Tačiau darbas "mokesčiuose" buvo žymiai ramesnis. Be abejo, teisėjo darbas yra išskirtinis. Išskirtinumas - tai jokiu būdu ne galimybė pasipuikiuoti prieš kitus asmenis savo pareigomis. Tai - atliekamų pareigų svarba (teisėjas vykdo teisingumą) ir labai labai didelė atsakomybė.
Nuo skundų nepavargstu, nors turiu pripažinti, kad daugumos jų galėtų ir nebūti. Gal labiau tenka pasukti galvą dėl tokių pareiškimų, iš kurių turinio neaišku, ko konkrečiai asmuo nori. Tačiau tuo ir įdomus teisėjo darbas, kad kiekvienoje situacijoje privalau priimti sprendimą, išspręsti skundą, nes neturiu teisės parašyti asmeniui, kad jo problemą reikia spręsti įstatymų nustatyta tvarka, ar kad, atleiskite, tokios tvarkos dar nėra. Liūdniausia, kad mažareikšmiams skundams, tiems, kurie esmės asmeniui nekeičia, privalau skirti nemažą dalį savo darbo laiko, kurį, dirbdama teisėja, labai branginu.
Nuolat po teismus vaikštantis tautietis (tokią susidariau nuomonę iš savo gana trumpos teisėjos darbo patirties) - tai gana ambicingas, principingas žmogus, kuriam kreiptis į teismą ir tik jame spręsti savo problemas yra vos ne garbės reikalas. Jis negaili nei savo laiko, nei lėšų tokiems problemų sprendimo būdams, ir, kuris jokiu būdu nesutinka bylos baigti taikiai, nepritaria jokioms abipusėms nuolaidoms, nes vienintelė teisybė yra tik jo. Tačiau manau, kad situacija ateityje pasikeis. Į teismus ateinantys jauni asmenys, kuriems apie trisdešimt ir mažiau, nėra linkę ilgai bylinėtis. Galbūt tai lemia kitokia jų pasaulėžiūra, prioritetai ir pragmatiškas mąstymas. Juk bylinėjimasis kainuoja ne tik nemažus pinigus, bet dažnai daug laiko ir sveikatos.
Grąsinimus esu patyrusi tik vieną kartą - kai mėgstančiam mindyti teismų slenkstį tautiečiui perskaičiau jam nepalankų sprendimą. Tuo metu visaip šaukdamas ir grąsindamas jis mane bandė pulti, tačiau jokių veiksmų neatliko, tik labai išgąsdino. Liūdina asmenys, kurie, galbūt paveikti šiuo metu žiniasklaidoje vyraujančios neigiamos nuomonės apie teisėjus, aiškiai nepagarbiai elgiasi proceso metu, įžūliai ir arogantiškai kalba su teisėju, netgi nurodinėja, kaip turėtų būti sprendžiama jo byla.
Na, o galvai nuo svetimų rūpesčių praaušinti geriausi būdai – tai sportas, knygos, pasivaikščiojimai, kelionės, susitikimai su draugais.
Mėgstu gėles, tačiau manau, kad tai yra daugumos moterų mėgiamas užsiėmimas. Daug gėlių neauginu, nes namuose nėra daug vietos, be to joms prižiūrėti neturiu pakankamai laiko. Patinka netradicinės gėlės: praeitą pavasarį pasisėjau levandų - alpstu dėl jų kvapo, sulaukiau ir jų žiedų. Turėjau atsivežusi alyvmedį, labai juo džiaugiausi, tačiau jis pas mane neištvėrė, gal per daug apie jį "šokinėjau"?
Svajoju kada nors (kai bus mažiau darbo) įsigyti kameliją - nuostabūs žiedai, tačiau žinau, kad tai labai lepi gėlė.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjas ANTANAS VIRBALAS, gimtadienį švęs kovo 19-ąją:
Sunku palyginti advokato ir teisėjo darbą (advokato darbo stažas – 14 metų). Bendras vienas bruožas – ir čia, ir ten reikia dirbti. Gal tik advokatas savarankiškesnis ir gali pats pasireguliuoti savo darbo krūvį – imasi bylų tiek, kiek nori. O, dirbant teisėju, nagrinėji bylų tiek, kiek reikia. Tačiau patirtis, sukaupta dirbant kitose pareigose, labai praverčia nagrinėjant bylas ir organizuojant darbą. Mūsų teismo aptarnaujama teritorija gana didelė, tad darbo krūvis – tik spėk suktis.
Nagrinėju baudžiamąsias bei administracinių teisės pažeidimų bylas. Stengiuosi įsiklausyti ir suprasti, kodėl vienas ar kitas žmogus nusikalto ir atsidūrė teisiamųjų suole. Grasinimų dėl skirtos bausmės nesu gavęs, tačiau patenkintų irgi nedaug: nuteistajam visada atrodo, kad baudžiamas per griežtai.
Mėgstu medžioti ir taip atsipūsti nuo darbų. Tačiau toks malonumas tik žiemą ir tam tikru laiku (yra nustatyta, kada galima medžioti).
Kadangi gyvenu šalia Vilniaus, soduose, tai laisvą laiką žiemą atima takų nuo sniego valymas, o vasarą – sodybos aplinkos priežiūra. Tenka ir žemę arti, ir šienauti, ir kitus darbus dirbti. Tačiau tokie darbai smagūs: ir pasimankštini, ir grynu oru pakvėpuoj, ir su kaimynu pabendrauji.
Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkė NIDA SOLOVJOVIENĖ, gimusi kovo 23 –ąją.
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja DALIA ZIMANTIENĖ gimtadienį švęs kovo 24-ąją:
Daugiau nei 10 metų teko dirbti prokurore, tačiau, mano nuomone, teisėjo darbas yra daug įdomenis, nes įvairesnis. Mūsų teisme pasiskirstymo, kokias bylas – civilines ar baudžiamąsias nagrinėti - nėra, tad tenka priiminėti sprendimus įvairiose bylose. Tačiau labiau mėgstu baudžiamąsias bylas.
Iš savo patirties tautietį, mindantį teismų slenkstį, galėčiau apibūdintri taip: piktas, irzlus, viskuo nepatenkintas, nepasitikintis niekuo. Tačiau, koks tas tautietis bebūtų, nesu patyrusi grasinimų už priimtus sprendimus.
Laisvalaikiu, kurio lieka ne tiek jau ir daug, keliauju, skaitau knygas, be to, dažniau bendraudama su draugais stengiuosi atsiriboti nuo darbinių problemų.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos ŽIBUTĖS BUDŽIENĖS gimtadienis – kovo 25-ąją.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas KĘSTUTIS VENCKUS, gimęs kovo 26-ąją:
Nagrinėju baudžiamąsias bylas. Patirtis rodo, kad bėgant metams patenkančių į teisiamųjų suolą asmenų išsilavinimas menkėja – netgi pagrindinę mokyklą retai būna baigę. Prieš gerą dešimtmetį situacija buvo geresnė.
Nagrinėjant bylas, man, kaip teisėjui, sentimentai svetimi – vadovaujuosi faktais ir įstatymais. Žinoma, kartais būna sunku „ant širdies“, kai realią laisvės atėmimo bausmę tenka skirti nepilnamečiui. Per metus pasitaiko iki 10 tokių bylų. Aš nesu tos nuomonės, kad nepilnamečius reikia bausti „iš peties“. Labai daug atvejų, kai paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nepilnametis padaro išvadas ir daugiau nebenusikalsta...
Kadangi darbo krūvis didelis, tad po darbo belieka tik knygą paskaityti.
Šią žiemą teko prisiminti, kad ir Lietuvoje būna tikrų žiemų. Gyvenu daugiabutyje, tad su kaimynais pasivaduodami, draugiškai valėme ne tik šaligatvius, bet automobilių stovėjimo aikštelę.
Labai laukiu atostogų. Pirmąją atostogų dieną skiriu nebaigtiems reikalams sutvarkyti ir išvažiuoju iš miesto. Stengiuosi pailsėti kur nors gamtoje, prie ežerų, kad niekas jokiais rimtais dalykais tuo metu nesuktų man galvos.
Na, ir paskutiniąją šio mėnesio dieną gimtadienį švęs Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja VILMA GADIŠKIENĖ:
Prabėgo metai – nespėjau nė mirktelėti. Rodos, nieko ypatingo neįvyko – gyvenimas teka savo vaga. Tik metų vis prisideda ... Į pabaigą eina antri metai, kai dirbu ikiteisminio tyrimo teisėja. Per gimtadienį baigsis „kadencija“ ir tuomet imsiuosi baudžiamųjų bylų. Tai savotiška dovana gimtadienio proga. Dirbti ikiteisminio tyrimo teisėja nėra lengva emociškai – per dieną tiek prisiklausai skundų, kad atrodo visas pasaulis juodas. Kartais net namiškiai stebisi, jog matau daugiau juodų nei šviesių spalvų.
Gal prasta ekonominė situacija, gal kitos priežastys, bet paskutiniais metais žmonės piktesni, aršesni, vis ieško teisybės: kartais pagrįstai, o kartais – ir ne. Kaip toje patarlėje: „Kodėl kvailas? Tai kad biednas. O kodėl biednas? Gi kad kvailas.“ Pastebiu ir nepakantumą vienas kitam – ypač tai jaučiama skyrybų bylose. Galėtų du žmonės susėdę susitarti tarpusavyje, bet ne – skalbia savo baltinius teisėjo akivaizdoje... O juk kažkada tie du žmonės vienas kitą mylėjo, pasirinko sau į porą...
Liūdna, kad auga įžūlus, linkęs savo tvarką daryti jaunimas. Manau, dėl to, kad per daug žino savo teises, bet jokių įsipareigojimų ar pareigų nenori vykdyti. O mes visi tik pagrūmojame jiems pirštu ir viskas ...
Nuo darbų pailsiu grįžusi po darbo į šeimą. Labai mėgstu skaityti. Knygos man pati nuostabiausia atgaiva širdžiai, todėl jas „ryte ryju“. Tinka visokios - nuo detektyvo iki istorinių, filosofinių romanų.
Kai atšyla oras, su šeima didelę laiko dalį praleidžiame tvarkydamiesi apie namus: kas gėles, kas daržoves, kas vaismedžius prižiūri. Būna net ir lenktyniaujame, kurio kampas gražesnis...
Visiems kovinukams Sveikatos, Išminties ir Meilės!
Būna dienų, kai širdis pilnutėlė
Džiaugsmo ir meilės,
Dainų ir žiedų...
Rodos, krūtinės tau niekad negėlė
Nuoskaudos gilios ir žymės žaizdų.
Būna dienų, kada lieka vien džiaugsmas,
Geros vien akys
Ir žodžiai geri - -
Skamba ir aidi pavasario gausmas,
Laimė ateina žiedų sūkury ... (E. Matuzevičius)
Astrologai teigia, jog žmonės, gimę kovo pradžioje (1-10 dienomis), „atsineša“ aguoną. Ši gėlė, turi galių apkvaišinti kitus. Todėl šio ženklo žmonės taip pat turi savybę patraukti aplinkinius: dėl jų kiti eina iš proto, nori jų meilės, paramos. Tai labai gražūs ir jautrūs žmonės.
Gimusieji kovo 11-20-ąją turi lelijos ženklą. Šie žmonės paslaptingi, jiems būdingas įgimtas žavesys. Jie turi daug draugų, bet išlieka savarankiški ir nepriklausomi. Sugeba būti laimingi ir džiaugtis kiekviena diena.
Na, o tie, kurie gimė kovo pabaigoje (po kovo 20-osios) turi nedidelio, smulkiažiedžio augalo – rusmenės - ženklą. Šio tipo žmonės ryžtingi, aktyviai siekiantys savo tikslų. Jie kruopštūs ir dirba tol, kol randa išeitį net iš sudėtingiausių situacijų.
Teisėjus kalbino
Aurelija Žutautienė
Palaukite...