					Vardas: Slaptažodis:

Mūsų draugai

Sekundė 2008 11 26

Atgal

NARIŲ DAUGĖJA

Didelių darbo krūvio ir kokybės problemų prislėgti šalies apylinkių teismų teisėjai buriasi į naujai įkurtą, spalio 30-ąją oficialiai įregistruotą Apylinkių teismų teisėjų sąjungą. Jos įstatuose numatyta, kad apylinkių teismuose teisėjaujančiųjų interesams bus atstovaujama visose valstybinėse ir visuomeninėse institucijose, sąjungos nariai aktyviai dalyvaus tobulinant teisės aktus ir stengsis kelti apylinkių teismų teisėjų prestižą.
„Sekundės“ kalbintas Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas patikino, kad užsibrėžti tikslai bus įgyvendinami ne vienerius metus.
Tačiau sąjungos narių darbo rezultatus pajus ir kolegos, ir į juos besikreipiantys gyventojai.
„Apie įvairias teisėjus slegiančias problemas jau seniai kalbėjome, tik jos taip ir likdavo išsakytos uždarame rate. Jau laikas griebtis darbų.

G.Lukoševičiaus nuotr.

Juk būtent apylinkių teisėjai išnagrinėja apie 90 procentų visų bylų, vadinasi, daugiausia bendrauja su gyventojais. Apylinkių teismų teisėjai sudaro daugiau nei du trečdalius visų šalies teisėjų – iš maždaug 760 teisėjų mūsų yra apie 560, o atstovų Teisėjų taryboje iš 21 teturime tik tris. To akivaizdžiai nepakanka sprendžiant iškilusias problemas, apylinkių teisėjams atstovaujant šalies teismų savivaldos institucijose“, – sakė sąjungos pirmininkas.
Teisėjas informavo, kad iš pradžių į sąjungą kreipėsi septyni šalies apylinkių teisėjai, dabar narystės paprašė dar apie devynios dešimtys kolegų. Teisėjų pareiškimų vis daugėja.

Krūvis – nepakeliamas

V.Krikščiūno teigimu, 2003-čiųjų sausį įsigaliojus naujam Civilinio proceso kodeksui, apylinkių teismams perduodama spręsti vis daugiau klausimų, ginčų. Perduodama vis naujų kategorijų administracinių bylų, kurias iki tol nagrinėjo kitos institucijos. Tais pačiais metais įsigaliojus naujam Baudžiamajam bei Baudžiamojo proceso kodeksams, teisėjams atiteko kai kurios prokurorų ar tyrėjų vykdytos funkcijos, buvo įvesta speciali ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigybė.
Palyginti su kitų instancijų teismais, apylinkių teismų teisėjų darbo krūvis yra itin didelis: šių metų pirmąjį pusmetį vienam apylinkės teisėjui teko 53,75 bylos ir procesiniai dokumentai, apygardos – 4,91. Tačiau laisvų teisėjų etatų yra būtent apylinkių teismuose – net 75 procentai.

„Pirma sąjungos užduotis – gerinti teisėjų darbą ir kartu prestižą, pritraukti daugiau darbuotojų. Dabar realus darbo dienų skaičius kasmet mažėja: dėl visokių laisvadienių ar švenčių teisėjai dirba apie 200 dienų. Teisėjų trūksta: pavyzdžiui, Biržuose iš penkių liko tik vienas. Krūvis darosi nebepakeliamas, todėl dirbama viršvalandžius, laisvadieniais ir per šventes. Dėl to problemų kyla ne tik teisėjams, bet ir žmonėms, kurie turi važiuoti į kitus rajonus, jų bylos vilkinamos. Nors mūsų kalbų šalies valdžia ne itin noriai klausosi, vis dėlto kreipsimės į Seimą su prašymais ir bandysim daryti įtaką, kad būtų pakeisti įstatymai. Dabar esam ne pavieniai kovotojai, o oficiali sąjunga, turinti konkrečių pasiūlymų, ir jų bus reikalaujama paisyti“, – tikino Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas.

Bendraus su vaikais

Sąjungos nariai ketina spręsti ir su atlyginimu už darbą kylančius nesklandumus: kad būtų tinkamai apmokamos papildomos darbo valandos, darbas švenčių ar nedarbo dienomis arba už jas būtų kompensuojama papildomomis dienomis.

„Idėjų ir planų turime daug. Ketiname spręsti ne tik bendras problemas, bet ir asmeniškai teisėjus užklupusias. Pavyzdžiui, jei apylinkės teismo teisėją apkaltintų dėl drausmės, etikos pažeidimų ar privačių ir viešų interesų supainiojimo, situaciją aiškintumėmės ir mes. Juk būna įvairių darbinių dalykų, juos būtent apylinkių teismų teisėjas geriausiai suprasti ir gali“, – kalbėjo sąjungos pirmininkas.

Anot V.Krikščiūno, vienas iš pirmųjų numatytų artimiausių realių darbų – švietimo sistemos atstovams pateiktas prašymas dėl bendradarbiavimo su moksleiviais.
„Norime rasti artimesnę kalbą su gyventojais, kad neatrodytume esantys kur nors toli ir nesuprantami. Pirmiausia ir reikia pradėti nuo mokinių: prašysime, kad būtų sudaryta galimybė vesti pamokas ar užklasines valandėles, bendrauti, kalbėti apie teisinius dalykus. Galbūt šešiolikos metų sulaukę vaikai galės dalyvauti kai kuriuose bylų nagrinėjimuose. Bandysime prisijungti ir prie labdaringos veiklos

Pakeis nuomonę

V.Krikščiūno teigimu, bus siekiama, kad bent per keletą metų būtų sugriautas tiek valdžios, tiek gyventojų susidaręs niekinamas požiūris į apylinkių teismų teisėjus.
„Būna, kad šalies valdžia tiesiog numoja ranka į apylinkių teisėjų sprendimus, taigi žemina teismą prieš visuomenę. O gyventojai dažnai lepteli, kad visi teisėjai – kyšininkai, nors patvirtinti, kad kada davė, o teisėjas paėmė kyšį, negali. Žmonės turėtų žinoti, kad būna papildomų „honorarų“ prašančių advokatų, pinigai jų rankose ir lieka nepriklausomai nuo teisėjų sprendimo. Būna, kad bylą laimėjus, pinigus pasilikęs advokatas pasako, jog sumos teisėjui pakako, o pralaimėjus – kad trūko, nes kažkas davė daugiau, tačiau neva pusę sumos pavyko atgauti. Žmonėms reikėtų tą „virtuvę“ pažinti, kad nebūtų visas purvas pilamas ant teisėjų“, – tikino sąjungos pirmininkas.
Anot V.Krikščiūno, sąjungai atstovaus devynių teisėjų iš Panevėžio, Kauno, Vilniaus ir Alytaus sudaryta valdyba. Apylinkių teismų teisėjų sąjungos atstovai netrukus ketina su įvairiais problemų sprendimų pasiūlymais kreiptis į naujojo Seimo narius. Pasak V.Krikščiūno, apylinkės teismų teisėjų užsibrėžtus tikslus palaiko ir pritaria lapkričio 14-ąją naujai išrinkta Teisėjų taryba.

Justė BRIEDYTĖ

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas V.Krikščiūnas teigė, kad pagrindiniai sąjungos tikslai – pagerinti apylinkių teismų teisėjų darbo sąlygas, kokybę ir prestižą.

www.sekunde.lt