Teisėjų tarybos posėdis 2009-04-24

Balandžio 24 posėdžiavo Teisėjų taryba

Teismų sistema yra vienintelė iš visų valstybės institucijų, kuri neturi veikiančios komunikacijos sistemos ir profesionaliai parengtos komunikacijos strategijos. Ryšiams su visuomene teismų sistemoje yra skiriama mažiausiai lėšų ir mažiausiai darbuotojų. Pagal įvaizdžiui, ryšiams su visuomene skiriamų resursų apimtį teismų sistema penkis kartus atsilieka nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos ir daugiau negu penkis kartus atsilieka nuo Generalinės prokuratūros arba Policijos departamento. Nacionalinės teismų administracijos užsakymu buvo atliktas teismų komunikacijos vertinimas ir paruošti teismų komunikacijos strategijos metmenys. Nėra abejonės, kad šią sritį teismai turi stiprinti ir tobulinti. Žemi teismų reitingai, prastas teismų sistemos vertinimas  yra viena iš priežasčių, kodėl Seimas lengva ranka mažina finansavimą teismams, metų metus nesprendžia teisėjų atlyginimų problemos, blogina teisėjų padėtį įvairiomis įstatymų pataisomis. Visuomeninė opinija įtakoja Seimo narius. Patys Seimo nariai yra visuomenės atspindys.

Komunikacijos strategija buvo aptarta Teisėjų tarybos  ryšių su visuomene ir žiniasklaida komitete (komitetą sudaro Teisėjų tarybos nariai E.Laužikas, V.Urmonaitė-Maculevičienė, Z.Pocius, P.Borkovski, G.Seikalis, D.Labokaitė). Nutarėme, kad reikia sukurti ryšių su visuomene sistemą: NTA turėtų dirbti 2-4 darbuotojai, teismuose dar yra apie 16 etatų, skirtų  ryšiams su visuomene. Šie žmonės turėtų kryptingai, „proaktyviai“ dirbti kaip bendra komanda. „Proaktyviai“ reikštų, kad teismų sistema siūlytų tekstus, straipsnius ir įvykius žiniasklaidai, užbėgtų įvykiams už akių, o ne tik atsakinėtų į žiniasklaidos paskleistą, labai dažnai neigiamo atspalvio informaciją. Ketinama sudaryti sutartį su komunikacijos agentūra, kuri galėtų bent keletą mėnesių teikti konsultacijas, „užvesti“ ryšių su visuomene skyriaus darbą, kol sistema pradėtų veikti savarankiškai.

Yra du tinklapiai: www.teismai.lt ir www.teismusavivalda.lt, pirmajame apsilanko apie 500 tūkstančių lankytojų per mėnesį, antrajame – apie 500 lankytojų per mėnesį. Galvojama sujungti šiuos tinklapius į vieną.  Galvojama, kad kiekvienas teismas galėtų turėti savo tinklapį. Šioje vietoje tinka  pasakyti, kad labai geras tinklapis yra www.atts.lt – tai apylinkių teisėjų sąjungos narių lėšomis sukurtas ir nuolat tobulinamas tinklapis, kuris komunikacijos agentūros neliko nepastebėtas ir buvo pateiktas kaip pavyzdys sėkmingai vykdomos komunikacijos. Ačiū sąjungos nariams.

Aktyvumas yra tokia savybė, kurios teismų sistemoje galėtų būti daugiau. Teisėjai yra protingi, įžvalgūs žmonės, jie mato, koks įstatymas yra netobulas, ydingai parašytas ir jie žino, kaip reikėtų tą įstatymą pataisyti. Betrūksta tik parašyti pasiūlymą raštu ir išsiųsti. Kam išsiųsti? Galima Teisėjų tarybai, galima Seimo nariams, Prezidentūrai. Teisėjų taryba, deja, neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, yra įprasta prašyti Prezidento ar Teisingumo ministro, ar Seimo narių, kad įstatymo pataisa būtų pateikta Seimui. Visi teisėjų tarybos nariai, kaip ir visi kiti teisėjai,  nėra laisvi nuo savo tiesioginių pareigų, todėl pasiūlymų rašymui turi skirti savo laisvalaikį. Bet jeigu norime permainų į geresnę pusę, tai turime dirbti. Pavyzdžiui, kasdien po 45 minutes teisėjų bendruomenės labui. 

Teismams bus  išsiųstas paketas pavyzdinių teismo nuostatų, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų. Tikimasi, kad teismuose atsiras, kas susipažins su projektais ir pateiks pastabas.

Pakeistas teisėjų tarybos darbo reglamanetas, patvirtinta siuntimo tikrintis sveikatą forma, kuri bus išduodama teisėjui dėl periodinio sveikatos tikrinimo.

Nors nėra jokių vilčių, kad metų pabaigoje teisėjai galės gauti priemoką už viršvalandžius ir darbą poilsio bei švenčių dienomis, tačiau buvo patvirtintas Vienkartinių priemokų  teisėjams mokėjimo tvarkos aprašas. Viršvalandžius galima dirbti laikantis teismo pirmininko nustatytos tvarkos. Teismų pirmininkai įpareigoti nustatyti tokią tvarką. Teisėjas turės pažymėti specialiame žurnale, kada ir kiek jis dirbo po darbo valandų. Galioja bendras Darbo kodekso nustatytas apribojimas, kad per savaitę negalima dirbti ilgiau negu 48 valandas (40 valandų normalus darbo laiko ir 8 valandos viršvalandžių). Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. sako, kad priemoka negali būti didesnė kaip vieno mėnesio pareiginė alga. Perskaičiavus pareiginės algos sumą į valandų skaičių, maksimalus leistinų viršvalandžių kiekis per metus  būtų apytiksliai  120 valandų. Daugiau dirbti  neverta, nes valstybė, kuri yra teisėjo darbdavys, neįsipareigoja apmokėti.  O jeigu darbo kiekis yra didesnis, negu įmanoma atlikti per visą darbo laiką ir per visų leistinų viršvalandžių laiką? Atsakymo į šį klausimą dar nėra. Šio naujienlaiškio autorė nuolat kelia Tarybos posėdžiuose mintį, kad reikalinga peržiūrėti etatų skaičių teismuose, perkelti  teisėjų etatus iš mažesnį krūvį turinčių teismų į didesnius miestus, įvesti teisėjo pavadavimo institutą. Anksčiau tokios mintys sulaukdavo aršios kritikos, tačiau  dabar vis daugiau Tarybos narių  sako, kad reikia kažką daryti ta linkme.

Tarybos narys teisėjas V.Višinskis siūlė Tarybos vadovybei apsilankyti apylinkių teismuose, pasikalbėti su teisėjais, sužinoti, kas ten vyksta, kuo gyvena ir kvėpuoja teisėjai.

Manau, kad ir šie pasiūlymai virs tikrove.

Linkiu visiems gražių pavasario dienų.

       

Diana Labokaitė
Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininko pavaduotoja